„CNS Oncology”: depresija yra dažna, tačiau retai diagnozuojama komplikacija tarp galvos smegenų navikais sergančių pacientų

Žurnale CNS Oncology (indeksuojamas MEDLINE/Pubmed ir ISI WOS) skelbiamas LBPD nario Adomo Bunevičiaus kartu su Aiste Pranckevičiene (LSMU Neuromoklsų institutas ir Vytauto Didžiojo univrsitetas) parengtas apžvalginis straipsnis "Depression screening in patients with brain tumors: a review". Straipsnyje apžvelgiami moksliniai tyrimai analizuojantys depresijos sutrikimų atrankos skalių psichomentrines sąvybes tarp galvos smegenų navikais sergančių pacientų bei nurodomos rekomendacijos tolesniems moksliniams tyrimams.

Žurnale CNS Oncology (indeksuojamas MEDLINE/Pubmed ir ISI WOS) skelbiamas LBPD nario Adomo Bunevičiaus kartu su Aiste Pranckevičiene (LSMU Neuromoklsų institutas ir Vytauto Didžiojo univrsitetas) parengtas apžvalginis straipsnis "Depression screening in patients with brain tumors: a review". Straipsnyje apžvelgiami moksliniai tyrimai analizuojantys depresijos sutrikimų atrankos skalių psichomentrines sąvybes tarp galvos smegenų navikais sergančių pacientų bei nurodomos rekomendacijos tolesniems moksliniams tyrimams.

Galvos smegenų navikai yra reta, tačiau dažnai grėsminga prognoze pasižyminti liga. Pavyzdžiui, vidutinis pacientų sergančių glioblastoma išgyvenamumas retai siekia 2 metus po diagnozės nustatymo. Šie pacientai kenčia dėl sunkaus bei progresuojančio invalidumo. Todėl gydytojams yra labai svarbu užtikrinti kuo geresnę šiomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę. Iki 80% galvos smegenų navikais sergančių pacientų skundžiasi nuotaikos simptomais, o trečdaliui pacientų yra nustatomi depresijos sutrikimai. Nepaisant to, didžiajai daliai galvos smegenų augliais sergančių pacientų psichikos sutrikimai yra nediagnozuoti ir dėl to negydomi.  Įrodymais pagrįstų diagnostinių algoritmų trūkumas yra vienas iš svarbiausių barjerų depresijos sutrikimų savalaikiam atpažinimui bei gydymui.

Iki šiol atlikta nedaug mokslinių tyrimų analizuojančių depresijos skalių diagnostines savybes bei klinikinę jų naudą psichikos sutrikimų atrankai šioje pacientų populiacijoje. Straipsnio autoriai teigia, kad yra skubiai reikalingi moksliniai tyrimai siekiant nustatyti įrodymais pagrįstas depresijos sutrikimų diagnostikos rekomendacijas tarp galvos smegenų navikais sergančių pacientų bei nurodo tolesnes gaires šiems tyrimams.

Galvos smegenų navikai yra reta, tačiau dažnai grėsminga prognoze pasižyminti liga. Pavyzdžiui, vidutinis pacientų sergančių glioblastoma išgyvenamumas retai siekia 2 metus po diagnozės nustatymo. Šie pacientai kenčia dėl sunkaus bei progresuojančio invalidumo. Todėl gydytojams yra labai svarbu užtikrinti kuo geresnę šiomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę. Iki 80% galvos smegenų navikais sergančių pacientų skundžiasi nuotaikos simptomais, o trečdaliui pacientų yra nustatomi depresijos sutrikimai. Nepaisant to, didžiajai daliai galvos smegenų augliais sergančių pacientų psichikos sutrikimai yra nediagnozuoti ir dėl to negydomi.  Įrodymais pagrįstų diagnostinių algoritmų trūkumas yra vienas iš svarbiausių barjerų depresijos sutrikimų savalaikiam atpažinimui bei gydymui.

Iki šiol atlikta nedaug mokslinių tyrimų analizuojančių depresijos skalių diagnostines savybes bei klinikinę jų naudą psichikos sutrikimų atrankai šioje pacientų populiacijoje. Straipsnio autoriai teigia, kad yra skubiai reikalingi moksliniai tyrimai siekiant nustatyti įrodymais pagrįstas depresijos sutrikimų diagnostikos rekomendacijas tarp galvos smegenų navikais sergančių pacientų bei nurodo tolesnes gaires šiems tyrimams.