Skydliaukės ašies hormonai ir natriuretinio peptidas yra svarbūs po miokardo infarkto

BMC CDAtviros prieigos žurnale BMC Cardiovascular Disorders pasirodė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto mokslininkų (Brozaitiene J, Mickuviene N, Podlipskyte A, Burkauskas J, Bunevicius R) straipsnis „Relationship and prognostic importance of thyroid hormone and N-terminal pro-B-Type natriuretic peptide for patients after acute coronary syndromes: a longitudinal observational study“. Kalbiname straipsnio autorę habil. dr. Juliją Brožaitienę.

Jūsų straipsnis išsamiai nagrinėja natriuretinio peptido ir skydliaukės hormonų reikšmę išeminei širdies ligai, tyrimas atliktas LSMU Elgesio medicinos institute, gal galite papasakoti plačiau?

Taip, šis straipsnis yra mūsų institute surinktos duomenų kohortos analizės išdava. Straipsnyje nagrinėjami skydliaukės ašies ir natriuretinio peptido (NTpro-BNP) hormonų tarpusavio ryšiai ir jų įtaka ilgalaikei nepalankių baigčių rizikai po ūminių koronarinių įvykių. Sumažintos trijodotironino (T3) koncentracijos kraujo serume, t.y. mažos trijodotironino koncentracijos arba ne skydliaukės ligos sindromas, yra stebimas trečdaliui ligonių po ūminių kardiovaskulinių įvykių ir yra susiję su ligos sunkumu, blogesne prognoze, įskaitant komplikacijų, tokių kaip lėtinis širdies nepakankamumas išsivystymu, ir gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip depresija ir nuovargis. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti tarpusavio ryšį tarp skydliaukės hormonų ir NTpro-BNP hormono ir vertinti šių biomarkerių prognostinę įtaką po ūminių koronarinių įvykių gydomų ligonių reabilitacijos ir ilgalaikio 5 metų stebėjimo metu. Rezultatai parodė, kad po ūminių koronarinių įvykių reabilitacijos metu skydliaukės hormonų - fT4, santykio fT3/fT4 ir NTpro-BNP rodikliai ir jų lygiai: fT3/fT4 santykis <0,206 ir NTpro-BNP ≥290,4 ng/L ir fT4 lygis >12,54 pg/m leidžia numatyti didesnę nepalankių baigčių riziką.

Koks galėtų būti šio tyrimo praktinis pritaikymas?

Didelės rizikos ligonių grupės nustatymas yra svarbus klinikinėje praktikoje. Tai leidžia suintensyvinti jų stebėjimą ir gydymą siekiant pagerinti ligonių išgyvenamumą, ir gyvenimo kokybė.

Šis straipsnis tai didesnio projekto dalis?

Šio perspektyviojo kohortinio tyrimo duomenys buvo naudojami įžvalgoms Europos struktūrinių fondų remiamame projekte „Geno-aplinkos sąveika jungianti mažos trijodtironino koncentracijos sindromą ir kardiovaskulinės ligos baigtis“ (vadovas R. Bunevičius 2012-2014, J. Brožaitienė 2014-2015). Sėkmingai baigto ir gerai įvertinto daugiacentrio projekto pagrindiniu uždaviniu buvo nustatyti, ar klinikinės baigtys po ūminio miokardo infarkto yra susijusios su mažos T3 koncentracijos sindromu, ar su genetiniu polimorfizmu su skydliaukės ašimi susijusių genų, ar su aplinkos veiksniais, tokiais kaip jodo ir seleno nepakankamumas. Projekto duomenys paskelbti naujose publikacijose.