D tipo asmenybė yra susijusi su blogesnėmis kognityvinėmis funkcijomis po širdies infarkto

1543-3633_coverpageNepaisant atliktų tyrimų apie depresiją, nerimą ir suprastėjusias kognityvines funkcijas, iki šiol labai mažai duomenų apie tai kaip protinis distresas veikia sergančiųjų išemine širdies liga (IŠL) kognityvines funkcijas. „Mūsų tyrimo duomenys parodo kaip vertinant IŠL sergančių pacientų kognityvines funkcijas svarbu atsižvelgti į depresijos ir nerimo simptomus - teigia Dr. Julius Neverauskas, vienas iš naujo, ką tik žurnale „Cognitive and Behavioral Neurology“ atspausdinto, straipsnio autorių.

Mokslinė grupė, vadovaujama a.a. Dr. Roberto Bunevičiaus, tyrinėjo depresijos, nerimo bei D tipo asmenybės ir kognityvinių funkcijų ryšį sergančiųjų IŠL pacientų grupėje, kontroliuojant pagal sociodemografinius faktorius bei klinikinius IŠL sunkumo žymenis. Tyrime dalyvavo 510 IŠL sergantys pacientai, dalyvaujantys kardiologinės reabilitacijos programoje ir neturėję vainikinės arterijos persodinimo arba pažintinių funkcijų pablogėjimo anamnezės. Autorių grupė nustatė, kad depresijos ir nerimo simptomų sunkumas bei D tipo asmenybė koreliuoja su pažintinių funkcijų pablogėjimu, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo ir IŠL sunkumo. Depresijos sunkumas buvo susijęs su pablogėjusiu psichomotoriniu greičiu, ypač atliekant kompleksines pažintines užduotis. Nustatyta, kad IŠL pacientų nerimo simptomai koreliuoja su protiniu lankstumu ir suvokimo greičiu. Taip pat nustatyta, kad tarpusavyje koreliuoja D tipo asmenybė ir bendrosios kognityvinės funkcijos.

Žurnalas BPP kalbėjosi su Lietuvos Biologinės Psichiatrijos Draugijos prezidentu ir vienu iš minėto straipsnio bendraautorių Dr. Juliumi Neverausku. Norėjome daugiau išsiaiškinti apie patį tyrimą bei apie protinio distreso įtaką pažintinėms funkcijoms pacientams persirgusiems miokardo infarktu.

BPP: Kas iki tol buvo žinoma apie kognityvinių funkcijų ir protinio distreso ryšį pacientams sergantiems IŠL?

Dr. Julius Neverauskas: Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad kognityvinių funkcijų pablogėjimas apskritai yra būdingas pacientams sergantiems IŠL ir paplitimo dažnis siekia 24 proc. ir 16 proc. atitinkamai esant nedideliam ir ryškiam kognityvinių funkcijų sutrikimui. Verta pridurti, kad IŠL sergantiems pacientams kognityvinių funkcijų susilpnėjimas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika dėl kardiovaskulinių priežasčių ir pastebimai blogesne su tuo susijusia gyvenimo kokybe. Depresija, nerimo simptomai ir nuovargis taip pat būdingi IŠL pacientams po miokardo infarkto. Tai sunkumai taip pat susiję su neigiamomis IŠL pacientų išeitimis tiek klinikinėmis, tiek į pacientą orientuotomis (tiesiogiai susijusiomis su paciento konkretaus susirgimo išgyventa patirtimi, pvz.: gyvenimo kokybe).

BPP: Kodėl svarbu tyrinėti ryšį tarp protinio distreso ir kognityvinių funkcijų būtent IŠL tiriamųjų imtyje?

Dr. Julius Neverauskas: Aš įsitikinęs, jog šitokie tyrimai yra reikalingi tam, kad atradus ryšį tarp kognityvinių funkcijų ir protinio distreso faktorių, tokių kaip depresija, nerimo simptomai ar asmenybės ypatumai, mes galėtume tiksliau įvertinti pacientų kognityvinių funkcijų pablogėjimo riziką reabilitacijos etape. Taip pat reikia geriau suprasti, kurios būtent kognityvinės funkcijos pablogės tuoj po ūmaus širdies priepuolio. Teisingai identifikavus didelės rizikos pacientus, galima bus imtis ankstyvų intervencijų ir taip sumažinti kognityvinių funkcijų pablogėjimo riziką.

BPP: Ar kažkurie tyrimo duomenys buvo netikėti?

Dr. Julius Neverauskas: Sulėtėjusi psichomotorinė funkcija ir informacijos apdorojimo sulėtėjimas yra esminės depresijos ir nerimo savybės. Tai mes ir patvirtinome mūsų tyrimo metu. Pacientai su ryškesniais depresijos ir nerimo simptomais pasižymėjo lėtesniu psichomotoriniu greičiu. Netikėtai buvo atrastas ryšys tarp D tipo asmenybės ir blogesnių bendrų kognityvinių funkcijų. Mes esame pirmieji paskelbę apie tai mokslinėje literatūroje. Nežiūrint šito, ateities mokslas turės pasistengti išsiaiškinti elgesio ir/ar biologinius mechanizmus slypinčius už asmenybės bruožų ir kognityvinių funkcijų sąsajos.

BPP: Ar šio tyrimo rezultatai sutampa su ankstesnių kognityvinių funkcijų tyrimų rezultatais IŠL sergančiųjų imtyje?

Dr. Julius Neverauskas: Pastaruoju metu kartu su kolegomis išspausdinome straipsnį „The Journal of Neuropsychiatry & Clinical Neurosciences“, kuriame radome sąsają tarp beta-blokatorių vartojimo ir blogesnių IŠL sergančiųjų kognityvinių gebėjimų. Pasirodo, kad protinis distresas taip pat gali turėti įtakos šiam ryšiui.

BPP: Ar yra kokie nors kognityvinio lavinimo mokymai, kuriuos galėtumėte pasiūlyti žmonėms sergantiems IŠL?

Dr. Julius Neverauskas: Tyrimai rodo, kad nuoseklūs ir ilgalaikiai dėmesingo įsisąmoninimo (angl. Mindfulness) meditacijos mokymai skatina ilgalaikius teigiamus kognityvinių funkcijų ir gyvenimo kokybės pokyčius. Naujausių tyrimo rezultatų duomenimis vos 4 dėmesingo įsisąmoninimo mokymų dienos gali duoti naudos atliekant kognityvines užduotis, o taip pat protiniam distresui sumažinti. Tokie mokymai galimi Elgesio medicinos institute, Palangoje.

BPP: Kokia pagrindinė Jūsų ir kolegų atlikto tyrimo žinutė?

Dr. Julius Neverauskas: Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad vertinant sergančiųjų IŠL kognityvines funkcijas, yra reikalingą atsižvelgti į depresinius ir nerimo simptomus, ryšį tarp D tipo asmenybės ir bendrųjų kognityvinių funkcijų.