While studies have linked depression, anxiety and cognitive decline, very little research to date has focused on how mental distress symptoms might affect cognitive functioning in coronary artery disease (CAD) patients. “These findings underscore the need to consider depressive and state anxiety symptoms when interpreting the cognitive function of patients with CAD” says Julius Neverauskas, an author of the new paper just published in Cognitive and Behavioral Neurology.

Nepaisant atliktų tyrimų apie depresiją, nerimą ir suprastėjusias kognityvines funkcijas, iki šiol labai mažai duomenų apie tai kaip protinis distresas veikia sergančiųjų išemine širdies liga (IŠL) kognityvines funkcijas. „Mūsų tyrimo duomenys parodo kaip vertinant IŠL sergančių pacientų kognityvines funkcijas svarbu atsižvelgti į depresijos ir nerimo simptomus - teigia Dr. Julius Neverauskas, vienas iš naujo, ką tik žurnale „Cognitive and Behavioral Neurology“ atspausdinto, straipsnio autorių.

Led by late Dr. Robertas Bunevičius, the research team wanted to investigate how depression, anxiety, and Type D personality relate to cognitive function in patients with CAD, adjusting for sociodemographic factors and clinical markers of CAD severity. They evaluated 510 consecutive patients with CAD but no history of coronary artery bypass graft surgery or cognitive impairment who were attending a cardiac rehabilitation program. Authors found that depressive, anxiety symptom severity and Type D personality correlated with cognitive impairment independent of age, sex, education, and clinical CAD severity. Specifically, depression symptom severity was linked to impaired psychomotor performance, especially in the execution of complex cognitive tasks. Authors found that CAD patients’ state anxiety symptoms correlated with their mental flexibility and perceptual speed. They also found that Type D personality was correlated with global cognitive functioning.

The Journal spoke with the Lithuanian Society of Biological Psychiatry Association president and co-author of the current paper Dr. Julius Neverauskas to learn more about the study and how it is informing, and will continue to inform, about the effect of mental distress on cognitive functioning for people experiencing myocardial infarction.

BPP: What have we known previously about the cognitive functioning and mental distress in patients with CAD?

Dr. Julius Neverauskas: First of all I would like to highlight that cognitive functioning impairment is a common finding in patients with CAD, with reported prevalence rates of 24% and 16% for mild and severe cognitive impairment. What is more, cognitive impairment in patients with CAD has been linked to elevated cardiovascular mortality risk and worse perceived health-related quality of life. Depression, anxiety, and distressed personality characteristics are common disorders that have been linked to poor outcomes, both clinical and patient-oriented (ie, directly related to patients’ experience of their illness: quality of life, morbidity, and mortality), across different populations of patients with CAD.

BPP: Why do you think it is important to study relationship between mental distress and cognitive functioning in this particular patient group?

Dr. Julius Neverauskas: I believe that studies are needed to try to connect cognitive function with distress factors such as depression and state anxiety or personality characteristics, to improve our accuracy in stratifying patients’ risk for future cognitive impairment. We also need a better understanding of which cognitive functions deteriorate soon after an acute cardiac event, to improve our early recognition of patients at risk for cognitive decline.  Correctly identified high-risk patients could benefit from early intervention and could potentially reduce their risk for cognitive decline.

BPP: What were your most excited to find? Were any findings surprising?

Dr. Julius Neverauskas:  Slow psychomotor function and information processing are cardinal features of depression and anxiety. This was exactly what we found in our study as patients with higher symptoms of depression and state anxiety were slower in psychomotor performance. The surprising finding was an association of Type D personality with worse global cognitive function and we are the first ones to document this in a scientific literature. However future research should try to elucidate behavioral and/or biological mechanisms underlying an association of personality traits with cognitive function in patients with CAD.

BPP: How does this work fit in with related past work on cognitive functioning in CAD patients?

Dr. Julius Neverauskas:  We recently published a paper in The Journal of Neuropsychiatry & Clinical Neurosciences suggesting that beta-blocker use is associated with worse cognitive performance of CAD patients. Indeed, it seems that mental distress might also play a role in this relationship.

BPP: Is there any type of cognitive training that could be offered for people with CAD?

Dr. Julius Neverauskas: It is well documented that consistent and extensive Mindfulness meditation training promotes lasting changes in cognition and well-being. New study findings suggest that even 4 days of Mindfulness training can promote benefits on a range of cognitive tasks as well as mental distress. Such training opportunities are possible in Behavioral Medicine Institute in Palanga.

BPP: What is the takeaway message you most want people to understand about this work?

Dr. Julius Neverauskas: We believe that depressive and state anxiety symptoms should be considered when interpreting the cognitive function of patients with CAD. There is also a link between Type D personality and global cognitive functioning in patients with CAD.

Mokslinė grupė, vadovaujama a.a. Dr. Roberto Bunevičiaus, tyrinėjo depresijos, nerimo bei D tipo asmenybės ir kognityvinių funkcijų ryšį sergančiųjų IŠL pacientų grupėje, kontroliuojant pagal sociodemografinius faktorius bei klinikinius IŠL sunkumo žymenis. Tyrime dalyvavo 510 IŠL sergantys pacientai, dalyvaujantys kardiologinės reabilitacijos programoje ir neturėję vainikinės arterijos persodinimo arba pažintinių funkcijų pablogėjimo anamnezės. Autorių grupė nustatė, kad depresijos ir nerimo simptomų sunkumas bei D tipo asmenybė koreliuoja su pažintinių funkcijų pablogėjimu, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo ir IŠL sunkumo. Depresijos sunkumas buvo susijęs su pablogėjusiu psichomotoriniu greičiu, ypač atliekant kompleksines pažintines užduotis. Nustatyta, kad IŠL pacientų nerimo simptomai koreliuoja su protiniu lankstumu ir suvokimo greičiu. Taip pat nustatyta, kad tarpusavyje koreliuoja D tipo asmenybė ir bendrosios kognityvinės funkcijos.

Žurnalas BPP kalbėjosi su Lietuvos Biologinės Psichiatrijos Draugijos prezidentu ir vienu iš minėto straipsnio bendraautorių Dr. Juliumi Neverausku. Norėjome daugiau išsiaiškinti apie patį tyrimą bei apie protinio distreso įtaką pažintinėms funkcijoms pacientams persirgusiems miokardo infarktu.

BPP: Kas iki tol buvo žinoma apie kognityvinių funkcijų ir protinio distreso ryšį pacientams sergantiems IŠL?

Dr. Julius Neverauskas: Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad kognityvinių funkcijų pablogėjimas apskritai yra būdingas pacientams sergantiems IŠL ir paplitimo dažnis siekia 24 proc. ir 16 proc. atitinkamai esant nedideliam ir ryškiam kognityvinių funkcijų sutrikimui. Verta pridurti, kad IŠL sergantiems pacientams kognityvinių funkcijų susilpnėjimas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika dėl kardiovaskulinių priežasčių ir pastebimai blogesne su tuo susijusia gyvenimo kokybe. Depresija, nerimo simptomai ir nuovargis taip pat būdingi IŠL pacientams po miokardo infarkto. Tai sunkumai taip pat susiję su neigiamomis IŠL pacientų išeitimis tiek klinikinėmis, tiek į pacientą orientuotomis (tiesiogiai susijusiomis su paciento konkretaus susirgimo išgyventa patirtimi, pvz.: gyvenimo kokybe).

BPP: Kodėl svarbu tyrinėti ryšį tarp protinio distreso ir kognityvinių funkcijų būtent IŠL tiriamųjų imtyje?

Dr. Julius Neverauskas: Aš įsitikinęs, jog šitokie tyrimai yra reikalingi tam, kad atradus ryšį tarp kognityvinių funkcijų ir protinio distreso faktorių, tokių kaip depresija, nerimo simptomai ar asmenybės ypatumai, mes galėtume tiksliau įvertinti pacientų kognityvinių funkcijų pablogėjimo riziką reabilitacijos etape. Taip pat reikia geriau suprasti, kurios būtent kognityvinės funkcijos pablogės tuoj po ūmaus širdies priepuolio. Teisingai identifikavus didelės rizikos pacientus, galima bus imtis ankstyvų intervencijų ir taip sumažinti kognityvinių funkcijų pablogėjimo riziką.

BPP: Ar kažkurie tyrimo duomenys buvo netikėti?

Dr. Julius Neverauskas: Sulėtėjusi psichomotorinė funkcija ir informacijos apdorojimo sulėtėjimas yra esminės depresijos ir nerimo savybės. Tai mes ir patvirtinome mūsų tyrimo metu. Pacientai su ryškesniais depresijos ir nerimo simptomais pasižymėjo lėtesniu psichomotoriniu greičiu. Netikėtai buvo atrastas ryšys tarp D tipo asmenybės ir blogesnių bendrų kognityvinių funkcijų. Mes esame pirmieji paskelbę apie tai mokslinėje literatūroje. Nežiūrint šito, ateities mokslas turės pasistengti išsiaiškinti elgesio ir/ar biologinius mechanizmus slypinčius už asmenybės bruožų ir kognityvinių funkcijų sąsajos.

BPP: Ar šio tyrimo rezultatai sutampa su ankstesnių kognityvinių funkcijų tyrimų rezultatais IŠL sergančiųjų imtyje?

Dr. Julius Neverauskas: Pastaruoju metu kartu su kolegomis išspausdinome straipsnį „The Journal of Neuropsychiatry & Clinical Neurosciences“, kuriame radome sąsają tarp beta-blokatorių vartojimo ir blogesnių IŠL sergančiųjų kognityvinių gebėjimų. Pasirodo, kad protinis distresas taip pat gali turėti įtakos šiam ryšiui.

BPP: Ar yra kokie nors kognityvinio lavinimo mokymai, kuriuos galėtumėte pasiūlyti žmonėms sergantiems IŠL?

Dr. Julius Neverauskas: Tyrimai rodo, kad nuoseklūs ir ilgalaikiai dėmesingo įsisąmoninimo (angl. Mindfulness) meditacijos mokymai skatina ilgalaikius teigiamus kognityvinių funkcijų ir gyvenimo kokybės pokyčius. Naujausių tyrimo rezultatų duomenimis vos 4 dėmesingo įsisąmoninimo mokymų dienos gali duoti naudos atliekant kognityvines užduotis, o taip pat protiniam distresui sumažinti. Tokie mokymai galimi Elgesio medicinos institute, Palangoje.

BPP: Kokia pagrindinė Jūsų ir kolegų atlikto tyrimo žinutė?

Dr. Julius Neverauskas: Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad vertinant sergančiųjų IŠL kognityvines funkcijas, yra reikalingą atsižvelgti į depresinius ir nerimo simptomus, ryšį tarp D tipo asmenybės ir bendrųjų kognityvinių funkcijų.