Santrauka: Sergamumas nervų sistemos ligomis yra didelis ir panašu, kad ateityje dėl spartėjančio gyvenimo tempo ir gerėjančios sveikatos priežiūros jis tik didės. Nervų sistemos ligos yra plati ir heterogeniška ligų grupė, apimanti neurologines ligas bei psichikos sutrikimus, kurie dažnai yra susiję su didelio laipsnio pacientų neįgalumu ir progresuojančia ligos klinikine eiga. Dėl pacientų darbingumo sumažėjimo ir brangių gydymo metodų nervų sistemos ligos išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema. Siekiant sumažinti nervų sistemos ligų naštą pacientams ir visuomenei, vienas svarbesnių klausimų yra susijęs su efektyvesniu mokslo tyrimų finansavimu, sklandžiu išteklių panaudojimu, tyrimų kokybe ir svarbiausia – mokslininkų bendradarbiavimu. Sprendžiant šiuos klausimus, vis dažniau diskutuojama apie biomedicinos srities mokslinių tyrimų duomenų bazių atviros prieigos modelį, tačiau iki šiol platesnis atviros prieigos duomenų bazių modelio įdiegimas ir sklaida yra ribojami įvairių teisinių, etinių ir kultūrinių barjerų. Taigi, tradiciškai iki šiol mokslininkų pasitelkiami šie tyrimų duomenų sklaidos metodai: (1) dalijimasis duomenų bazėmis tarpusavyje; (2) atviros prieigos duomenų bazių talpinimas virtualiose duomenų saugyklose; (3) duomenų bazių straipsnių skelbimas tradiciniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose. Be šių duomenų dalijimosi metodų pastaraisiais metais pastebimas didėjantis specializuotų duomenų bazių žurnalų (angl. data-set journals) populiarumas. Tai žurnalai, publikuojantys straipsnius, kuriuose aprašomos atviros prieigos biomedicininių mokslinių tyrimų duomenų bazės, o šios duomenų bazės talpinamos virtualiose saugyklose. Tikimasi, kad dėl patogaus naudojimo bei išvystytos technologinės infrastruktūros duomenų bazių žurnalai taps svarbiu mokslinių tyrimų duomenų sklaidos metodu.
Raktiniai žodžiai: atvira prieiga, biomecinos duomenų bazės, duomenų bazių žurnalai, virtualios duomenų saugyklos.
