<!--:en-->Postoperative delirium in patients after cardiac surgery: incidence, risk factors and outcomes<!--:--><!--:lt-->Pooperacinis delyras po širdies operacijų: rizikos faktoriai, išeitys<!--:-->

Authors:  Judita ANDREJAITIENE, Edmundas SIRVINSKAS, Dominykas DVYLYS,
Gabriele LEGOTAITE, Indre SIMELIUNAITE, Zilvinas VENCLOVAS

Summary: Objective. Postoperative delirium (PD) after cardiac surgery is a serious complication and commonly occurs in critically ill patients admitted in the intensive care unit (ICU). This study sought to assess the incidence and risk factors of postoperative delirium after cardiac surgery. Methods. Data obtained from 323 patients after elective cardiac surgery on cardiopulmonary bypass (CPB) were prospectively analyzed. Delirium was diagnosed postoperatively by the attending physician according to the criteria of the Intensive Care Delirium Screening Checklist (ICDSC), Richmond Agitation-Sedation Scale (RASS), Confusion Assessment Method for the Intensive Care Unit (CAM-ICU) and Nursing Delirium Screening Scale (NU-DESC). Results. The incidence of PD was 28%. Average age of delirious patients was significantly higher than non-delirious patients 69.83±10.01 years vs. 65.83±10.61 years, p=0.003. A past history of stroke was significantly more frequent 17.1% vs 6.7%, p=0.006 and intraoperative use of sodium thiopental was lower 220.49±151.66 mg vs. 266.59±179.18 mg, p=0.008 in delirious patients than non-delirious patients. PD was associated with longer ICU stay 5.8±2.89 vs. 3.86±1.91 days, p<0.001, and with longer stay in the hospital after transfer from ICU 14.51±11.67 vs. 11.10±9.07 days, p=0.016. In multivariate regression analysis independent predictors for PD were age >70 years (OR 2.01, 95%CI 1.17-3.45, p=0.003), previous strokes (OR 2.54, 95%CI 1.1-5.86, p=0.029), length of stay in the hospital before surgery > 6 days (OR 1.85, 95%CI 1.07-3.2, p<0,001), dose of intra-operative sodium thiopental of < 140mg (OR 2.49, 95%CI 1.33-4.65, p=0.009) and re-intubation (OR13.17; 95%CI 1.46-119.09, p=0.022). Conclusions. Our data suggests that PD is a common complication after elective cardiac surgery and is associated with longer hospital and ICU stay following cardiac surgery. Older age, previous strokes, longer pre-operative hospital stay, dose of intra-operative sodium thiopental of < 140mg and re-intubation were associated with increased PD risk. Certain identified risk factors for PD, such as intraoperative thiopental dose and pre-operative hospital stay can be potentially modified in order to reduce PD risk.

Keywords: delirium, postoperative delirium, post-cardiotomy delirium, post-cardiac surgery delirium, cardiac surgery.

pdf_icon Download article in PDFAutoriai: Judita ANDREJAITIENE, Edmundas SIRVINSKAS, Dominykas DVYLYS,
Gabriele LEGOTAITE, Indre SIMELIUNAITE, Zilvinas VENCLOVAS

Santrauka: Įvadas. Pooperacinis delyras (PD) po širdies operacijų yra rimta komplikacija, būdinga sunkios būklės pacientams, esantiems intensyviosios terapijos skyriuje (ITS). Tyrimo tikslas. Įvertinti delyro išsivystymo po širdies operacijų dažnį ir nustatyti galimus rizikos veiksnius. Metodai. Buvo įtraukti 323 pacientai po širdies operacijų, kurių metu naudota dirbtinė kraujo apytaka. Delyras buvo diagnozuojamas ITS prižiūrinčio gydytojo, naudojant įvairias vertinimo formas: delyro atrankos kontrolinį testą (angl. Intensive Care Delirium Screening Checklist), Ričmondo sudirginimo ir slopinimo lygio vertinimo skalę (angl. Richmond Agitation-Sedation Scale), ITS ligonių sąmonės vertinimo metodą (angl. Confusion Assessment Method for the Intensive Care Unit) ir slaugos delyro atrankos testą (angl. Nursing Delirium Screening Scale). Rezultatai. PD išsivystė 28 proc. pacientų. Vertinant tiriamųjų duomenis, nustatyta, kad amžiaus vidurkis buvo reikšmingai didesnis delyrą patyrusių pacientų grupėje: 69,84±10,01 metai ir 65,83±10,61 metai (p=0,003). Anamnezėje įvykę galvos smegenų insultai taip pat buvo reikšmingai dažnesni delyrą patyrusiems pacientams: 17,1 ir 6,7 proc. (p=0,006). Duomenų analizė parodė, kad anestezijos metu suvartoto tiopentalio dozė buvo reikšmingai mažesnė delyrą patyrusiems pacientams: 220,49±151,66mg ir 266,59±179,18 mg (p=0,008). Nustatyta, kad PD buvo susijęs su ilgesniu pacientų gulėjimu ITS 5,8±2,89 dienos ir 3,86±1,91 dienos (p<0,001) bei su ilgesne hospitalizacijos trukmę po iškėlimo iš ITS 14,51±11,67 dienos ir 11,10±9,07 dienos (p=0,016). Daugiaveiksnės analizės metodu nustatyti kintamieji nepriklausomai susiję su PD išsivystymu: amžius virš 70 metų (ŠS 2,01; 95proc.PI 1,17-3,45, p=0,003), galvos smegenų insultai anamnezėje (ŠS 2,54; 95proc.PI 1,1- 5,86, p=0,029), hospitalizacijos trukmė iki operacijos daugiau nei 6 dienos (ŠS 1,85; 95proc.PI 1,07-3,2, p<0,001), anestezijos metu suvartoto tiopentalio dozė viršija 140 mg (ŠS 2,49; 95proc.PI 1,33-4,65, p=0,009) ir pakartotinė intubacija (ŠS 13,17; 95proc.PI 1,46-119,09, p=0,022). Išvados. Šis tyrimas rodo, kad pooperacinis delyras yra dažna komplikacija, bloginanti pacientų išeitis po širdies operacijų. Mūsų tyrimas atskleidė, kad PD išsivystymui yra reikšminga paciento gulėjimo trukmė iki operacijos bei anestezijos metu skiriamo tiopentalio dozė, todėl tikėtina, kad sumažinus ikioperacinio hospitalizavimo trukmę ar padidinus anestezijos metu skiriamo tiopentalio dozę, PD atvejų sumažėtų. Taigi, rizikos veiksnių žinojimas įgalintų anksti nustatyti PD ir kuo skubiau pradėti tinkamą gydymą.

pdf_icon Parsisiųsti straipsnį PDF formatu