<!--:en-->Subjective Effectiveness of Mindfulness-Based Stress Reduction Program<!--:--><!--:lt-->Dėmesingu įsisąmoninimu pagrįstos streso mažinimo programos dalyvių subjektyvus efektyvumo vertinimas<!--:-->

Authors:  Ieva VASIONYTE, Migle DOVYDAITIENE

Summary: Background. Mindfulness-Based Stress Reduction program is an 8 week program, aimed to teach participants meditation techniques, that help to train mindfulness – ability to non-judgementally observe one‘s thoughts, feelings and body sensations in a present moment. Research of Mindfulness-Based Stress Reduction program is growing rapidly every year and scientists discover new areas for program application so metaanalysis authors recommend to continue research on this topic. For a research for new areas of application, qualitative research methods have an advantage – they help to reveal a much broader spectrum of participants‘ experience. That is not easy to do using quantitative methods because of lack of instruments and because it is hard to forsee all the possible variables that can be effected. Qualitative methods help researcher to analyse the phenomena, e.g. subjective effectiveness of a program more deeply, to find out which variables are effected and later evaluate them quantitively in a bigger sample. The aim of the research. The aim of our research was to examine subjective effectiveness of Mindfulness-Based Stress Reduction Program in a healthy people sample. Methods and Design. Nine participants, 4 men and 5 women participated in a Mindfulness Based Stress Reduction program on a voluntary basis. They took part in two semi-structured interviews before and after the program. The first interview was aimed to gather information about participants‘ motivation and expectations for the program, while qualitative data was gathered during the second interview. During weekly sessions additional information was collected by capturing participants‘ remarks about the changes they experienced in their daily life. Data were analysed using accross and within case analysis. Results and discussion. Five major themes of participant-named changes during the program emerged: work effectiveness (improved concentration, planning skills, self-discipline and productivity), psychological well-being (positive emotions, self-kindness, senses of stability and control, decreased emotional sensitivity), mindfulness (increased self-awareness and acceptance), insights (main sources of stress, positive attitude towards stress, changes) and reduced levels of stress. Quantitative studies could confirm or deny these results.

Keywords: Mindfulness-Based stress reduction program, Qualitative study; Stress reduction.

pdf_icon Download article in PDFAutoriai: Ieva VASIONYTE, Migle DOVYDAITIENE

Santrauka: Įvadas. Dėmesingu įsisąmoninimu pagrįsta streso mažinimo programa yra aštuonių savaičių programa, kurios metu mokoma meditacijos technikų, padedančių lavinti dėmesingą įsisąmoninimą: gebėjimą nevertinant stebėti savo kūno pojūčius, jausmus ir mintis, kylančias dabartiniu momentu. Nors ši programa vadinama streso mažinimo, programos dalyviai bei tyrėjai pažymi, kad toks pavadinimas nėra tikslus, nes streso mažinimas atspindi tik vieną iš daugelio jos veiksmingumo sričių. Be to, Dėmesingu įsisąmoninimu grįstos streso mažinimo programos efektyvumo tyrimų pastaruoju metu sparčiai daugėja ir kasmet atskleidžiamos naujos programos veiksmingumo sritys, todėl metaanalizių autoriai rekomenduoja tęsti programos efektyvumo tyrimus. Siekiant atskleisti naujas temas, kokybiniai tyrimai turi pranašumą: jie gali apimti kur kas platesnį dalyvių patirties spektrą, kurį kiekybiniai metodai ne visada aprėpia ne tik dėl metodikų trūkumo, bet ir dėl to, kad sudėtinga numatyti visus programos kintamųjų pokyčius. Kokybinių tyrimų metu galima giliau pažvelgti į tiriamą fenomeną ir numatyti, kokiems kintamiesiems programa gali būti efektyvi. Tyrimo tikslas – įvertinti subjektyvų Dėmesingu įsisąmoninimu pagrįstos streso mažinimo programos efektyvumą sveikų žmonių imtyje. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 4 vyrai ir 5 moterys, savanoriškai užsiregistravę dalyvauti vienos privačios įstaigos rengiamoje Dėmesingu įsisąmoninimu pagrįstoje streso mažinimo programoje. Atlikome du pusiau struktūruotus interviu – prieš ir po programos. Pirmojo interviu tikslas buvo išsiaiškinti dalyvių lūkesčius ir motyvus dalyvauti programoje, o kokybiniai duomenys apie dalyvių suvokiamą subjektyvų programos efektyvumą – renkami antrojo interviu metu. Papildomi kokybiniai duomenys buvo gauti fiksuojant dalyvių pasisakymus apie gyvenime vykstančius pokyčius kassavaitinių susitikimų metu. Duomenis analizavome, taikydami kryžminę ir vidinę atvejų analizę. Rezultatai ir išvados. Išskyrėme penkis programos efektyvumo sritis: veiklos efektyvumas (pagerėjusi dėmesio koncentracija, planavimas, savidisciplina ir produktyvumas); psichologinė gerovė (daugiau pozityvių emocijų, geranoriškumas sau, kontrolės pojūtis, stabilumo jausmas); dėmesingas įsisąmoninimas (padidėjęs gebėjimas įsisąmoninti savo patirtis bei priimti neigiamas emocijas); įžvalgos (streso šaltinių atpažinimas, pozityvus požiūris į stresą, pokyčiai) ir streso mažinimo sritis, kuriose dalyviai įvardijo programos metu įvykusius pokyčius. Kiekybiniai tyrimai galėtų patvirtinti arba paneigti programos efektyvumą šiose srityse.

Raktažodžiai: Dėmesingu įsisąmoninimu pagrįsta streso mažinimo programa; kokybinis tyrimas; streso mažinimas.

pdf_icon Parsisiųsti straipsnį PDF formatu