Autoriaus archyvas: Aurelija Podlipskyte

Gegužės 3 d. tradiciškai Palangoje vyko LSMU Neuromokslų instituto (NI) Elgesiomedicinos (EM) laboratorijos ir Palangos klinikos kartu su Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija (LBPD) organizuota XVIII metinė mokslinė praktinė konferencija „Neuromokslų aktualijos: naujosios elgesio priklausomybės“. Įprastos priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, tabako, azartinių lošimų žinomos ir daugumos atpažįstamos. Tačiau laikui bėgant, atsiranda vis naujų priklausomybių, viena iš jų – naudojimosi internetu priklausomybė. Internetas yra neatsiejama šių laikų modernaus gyvenimo dalis, o jo naudojimas tendencingai didėja. Padidėjus interneto naudojimui, kartu didėja ir probleminio interneto naudojimo (PIN) mastas. PIN gali apimti daugelį internetinės veiklos sričių: kompiuteriniai žaidimai, azartiniai lošimai, tiesioginis vaizdo transliavimas (angl. streaming), įvairaus pobūdžio skelbimų publikavimas, pornografijos žiūrėjimas ir įsitraukimas į socialinių tinklų veiklą. Minėtos veiklos yra siejamos su asmens kasdienio funkcionavimo sutrikdymu ir įvairiais psichikos sveikatos sutrikimais. Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų yra pirmasis su PIN susijęs elgesio sutrikimas, įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos atnaujintą 11-ąją tarptautinę ligų klasifikaciją. Siekiant nustatyti įvairių skirtingų PIN formų vietą psichiatrijos taksonomijoje, reikalingas geresnis jų psichopatologijos suvokimas. Šiam tikslui ir buvo skirta šiuometė LSMU NI Elgesio medicinos laboratorijos ir Palangos klinikos kartu su Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija (LBPD) organizuota XVIII metinė mokslinė praktinė konferencija „Neuromokslų aktualijos: naujosios elgesio priklausomybės“. Konferenciją sudarė dvi mokslinės sesijos ir atvejo analizė (supervizija). Gausiai susirinkusius dalyvius pasveikino LSMU NI direktorius prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas. Konferenciją pradėjo doc. dr. Vesta Steiblienė (LSMU NI EML, LBPD), pristatydama elgesio priklausomybių apžvalgą ir keldama klausimą „Kur esame šiandien? “Pirmąją sesiją, kuriai vadovavo prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas (LSMU NI), gyd. psichiatras Edgaras Diržius (LSMU) ir dr. Julius Burkauskas (LSMU NI, LBPD), pradėjo kviestinė lektorė Hertfordšyro universiteto Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos fondo valdybos Specializuotos obsesinio kompulsinio ir susijusių sutrikimų tarnybos psichiatrė konsultantė ir vadovė profesorė Naomi Anne Fineberg. Savo pranešime „Probleminis interneto naudojimas“ lektorė apžvelgė naujausias PIN koncepcijas pagal fenomenologiją, komorbidiškumą, neuropsichologinius modelius ir žymenis, smegenų pokyčius, kainą ir naštą visuomenei bei intervencijas; supažindino su vykdoma Europos Sąjungos COST veikla „Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“ bei išskyrė svarbiausias ateities mokslinių tyrimų kryptis ir galimą gydymo poveikį. Konferenciją tęsė ir apie PIN ir pokyčius, vykstančius smegenyse, kalbėjo VU neuromokslininkė dr. Inga Girškova-Bulanova. Pranešime „Probleminis interneto naudojimas: ką rodo elektroencefalografiniai markeriai?“ mokslininkė pristatė mokslinių darbų, kuriuose buvo naudojamas būtent elektroencefalografijos (EEG) metodas, apžvalgą. Lektorė kėlė hipotezę apie galimybę naudoti EEG žymenis – kaip nesudėtingą priemonę PIN vertinti. VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto prof. dr. Roma Jusienė pritarė anksčiau kalbėjusių lektorių mintims ir taip pat pabrėžė, kaip svarbu kuo anksčiau pradėti tyrinėti, nustatyti ankstyvuosius rizikos veiksnius, kai internetas tampa problema. Daug tyrimų apie probleminį interneto naudojimą atliekama su suaugusiaisiais, paaugliais, bet nedaug – su mažamečiais, o tėvai šiais laikais labai anksti vaikams įduoda į rankas išmaniuosius telefonus. Prof. dr. Roma Jusienė savo pranešime pristatė Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto „Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų interneto naudojimo sąsajos su jų socialine emocine raida bei santykiai su tėvais Latvijoje, Lietuvoje ir Taivane“ apie mokyklinio amžiaus vaikų kompulsyvų naudojimąsi internetu preliminarius rezultatus. „Mūsų smegenys prisitaiko prie blaškos, tačiau mes prarandame gebėjimą ilgiau išlaikyti dėmesį vienoje vietoje“ – savo pranešimą pradėjo gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Mindaugas Jasulaitis (VšĮ „Psichikos sveikatos institutas“ ir UAB „Romuvos klinika“, LBPD). Jame apžvelgė įvairiose šalyse atliktus tyrimus, kurių metu buvo tirtas skaitmeninių įrenginių poveikis vaikų ir suaugusiųjų sveikatai, bei pristatė tyrėjų pateiktas saugesnio jų vartojimo gaires. Po pirmosios konferencijos dalies vyko atvejo analizė (supervizija) „Elgesio priklausomybių gydymas klinikoje – naujos terapinio darbo su pacientais perspektyvos“, kuriai vadovavo dr. Davis’as N. Mpavaenda (Hertfordšyro universitetas, Jungtinė Karalystė). Antrojoje konferencijos mokslinėje sesijoje „Terapijos efektyvumo vertinimas ir instrumentai“, kuriai vadovavo habil. dr. Julija Brožaitienė (LSMU NI) ir dr. Vesta Steiblienė (LSMU NI, LBPD), pranešimus pristatė LSMU NI EM laboratorijos mokslininkai ir doktorantai. Dr. Julius Burkauskas pristatė pranešimą „Alkoholio vartojimo sutrikimų nustatymo testo adaptacija“, dokt. Vilma Liaugaudaitė – „Probleminio interneto nau-dojimo ir suicidinio elgesio sąsajos: literatūros apžvalga“; dr. Aurelija Podlipskytė – „Pitsburgo miego kokybės klausimyno adaptacija sergantiems išemine širdies liga“; dokt. Miglė Kaminskaitė – „Genetiniai alkoholio priklausomybės žymenys“; dr. Audrius Alonderis – „Sergančiųjų išemine širdies liga mieguistumo dienos metu vertinimas Epworth’o mieguistumo skale“; dr. Alicja Juškienė – „D tipo asmenybė ir subjektyvus miego vertinimas pacientams su ir be obstrukcinės miego apnėjos“; dr. Nijolė Kažukauskienė – „Gyvenimo kokybės vertinimas reabilitacijoje“ ir dr. Laima Sapežinskienė – „Psichoterapijos vertinimas: Efektyvumas, naudingumas ir paciento progresas: literatūros apžvalga“. Antrąją konferencijos dieną vyko meno ir grupinė terapija – patyrimų terapijos sesijos, skirtos konferencijos dalyviams ir kitiems specialistams, norintiems susipažinti su LSMU NI Palangos klinikos Streso ligų skyriaus psichoterapinės programos kultūra ir vertybėmis. Jų metu dalyviai galėjo susipažinti su detalesne informacija apie dienos stacionarą, išgerti kavos ir padiskutuoti apie psichoterapinės pagalbos trūkumus ir privalumus.

Informaciją parengė LSMU NI jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Dalia Martinaitienė

prof.-NA-Fineberg

akimirkos-iš-konferencijos

Nuotraukos R. Sapežinsko

publikuota iš http://www.lsmuni.lt/media/dynamic/files/17700/2019_av18--8pslweb.pdf

XVIII Annual Conference

May 3 | 12:00-19:00 | Palanga
Clinic Conference Hall
Sliupo st. 7, Palanga, Lithuania

Program

XVIII kasmetinė, tarptautinė, mokslinė-praktinė konferencija

Organizatoriai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto (NI) Elgesio medicinos laboratorija ir Palangos klinika,
Lietuvos Biologinės Psichiatrijos Draugija (LBPD)

Data: 2019 m. gegužės mėn. 3 d., 12:00–19:00

Vieta: LSMU MA Neuromokslų instituto
Palangos klinikos konferencijų salė
J. Šliūpo g. 7 /Vydūno al. 4, Palanga

Konferencijos programa

Konferencijos dalyviams bus išduodami 7 val. LSMU kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai, skirti psichiatrams, vaikų ir paauglių psichiatrams, visų specialybių gydytojams ir slaugytojams, ergoterapeutams, kineziterapeutams, psichoterapeutams, psichologams, socialiniams darbuotojams.
Telefonas pasiteiravimui +370 460 30011. El. paštas: conference.NI@lsmuni.lt.
Išankstinė registracija būtina. Registracija baigta.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto ir Psichiatrijos klinikos mokslininkai kartu su Biologinės psichiatri­jos draugija bei Jaunųjų psichiatrų asociacija 2019-uosius metus pradėjo dideliu tarptautiniu renginiu „Dabartis ir perspektyvos psichiatrijoje“, kuris įvyko vasario 8 dieną Vilniuje.

Plačiau

Tarptautinė konferencija „Dabartis ir perspektyvos psichiatrijoje”

Organizatoriai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų institutas (NI) ir Psichiatrijos klinika; Lietuvos Biologinės Psichiatrijos Draugija (LBPD)

Mūsų partneriai – Jaunųjų psichiatrų asociacija (JPA)

Data: 2019 m. vasario mėn. 8 diena

Vieta: Radisson Blue konferencijų centras, Vilnius, Lietuva

www.radissonblu.com/en/lietuvahotel-vilnius/meetings (Konstitucijos pr. 20, LT 09308, Vilnius)

Registracija nutraukta.

Konferencijos-programa

Kviestiniai lektoriai

Konferencijos mokslinis komitetas:

Virginija Adomaitiene (LSMU Psichiatrijos klinika)
Vesta Steibliene (LSMU Neuromokslų institutas ir Psichiatrijos klinika, Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija)

Organizacinis komitetas:
Edgaras Diržius, Psichiatrijos klinika (komiteto vadovas)
Aurelija Podlipskyte, LSMU Neuromokslų institutas (sekretoriato vadovė)
El. paštas: Conference.NI@lsmuni.lt
Oficialus konferencijos rėmėjas – farmacinė kompanija Lundbeck

Registracija nutraukta.

Organizatoriai

Atviros psichiatrijos mėnuo – tai laikotarpis, siejamas su psichikos sveikatai svarbiomis datomis - Pasaulinės savižudybių prevencijos diena ir Pasauline psichikos sveikatos diena. Tai psichikos sutrikimų stigmos mažinimo iniciatyva, kuria siekiama supažindinti visuomenę su šiuolaikinės psichiatrijos pasiekimais, paskatinant žmones laiku kreiptis tinkamos pagalbos.

 Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteteo (LSMU) Neuromokslų institute (NI) Palangos klinika ir Lietuvos Biologinės Psichiatrijos draugija (LBPD), jungdamiesji prie šios iniciatyvos 2018 m. spalio mėn. 19 d. (penktadienį) 17:30 val. kviečia į dokumentinio filmo Ema nori gyventi" ("Emma will Leven") peržiūrą.

Tai sukrečiantis dokumentinis filmas apie anoreksija sergančią jauną merginą, jos ilgą gydymosi kelią ir mirtį. Anoreksija – psichikos sutrikimas, nuo kurio mirštama dažniausiai, ir paliečia dažnai jaunus. Filmas atskleidžia sergančiųjų ir jų artimųjų išgyvenimus.

Po filmo peržiūros vyks diskusija su Vilniaus miesto PSC universitetinio valgymo sutrikimų skyriaus specialistais.

Į diskusiją kviečiami visuomenės sveikatos centrų, pirminių sveikatos priežiūros centrų darbuotojai, mokyklų psichologai ir pedagogai ir visi, kuriems ši problema yra aktuali.

Renginys vyks LSMU NI Palangos klinikos konferencijų salėje (Vydūno al.4/ Šliūpo g. 7, Palanga). Renginys nemokamas. Vietų skaičius ribotas.

Pasiteiravimui tel.: 8 (460) 30011 arba el. paštu: Conference.NI@lsmuni.lt

Organizatoriai

2018-10-19-Konferencijos_-PROGRAMA-LSMU-NI-PK-_2_ LBPD_logoLietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto (NI) Palangos klinikos ir
Lietuvos biologinės psichiatrijos draugijos (LBPD) organizuojamoje
Mokslinėje-praktinėje konferencijoje
Gydymas psichotropiniais vaistais - iššūkiai ir sprendimai“
 
kuri vyks 2018 m. spalio 19 d. LSMU NI Palangos klinikos konferencijų salėje adresu: Vydūno al. 4 / Šliūpo g. 7, Palanga. 
Koneferencijos programa prisegtuke.
Organizatoriai
 

NIWe are pleased to announce the International Conference
"Current Trends and Future Directions in Psychiatry"

organized by
Neuroscience Institute of Lithuanian University of Health Sciences (LUHS)
Psychiatry Clinic at LUHS
Lithuanian Society of Biological Psychiatry (LSBP)

Our partners – Young Psychiatrist Association (YPA)

Date: February 8, 2019.

Conference venue:
Radisson Blue conference center in Vilnius (Konstitucijos pr. 20, LT – 09308, Vilnius, Lithuania)
www.radissonblu.com/en/lietuvahotel-vilnius/meetings

Sponsor:
cover-ifi-lundbeck-320x202We are pleased to announce that the conference is
officially sponsored by the LundbeckNILietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto (NI),

LSMU Psichiatrijos klinikos ir

Lietuvos Biologinės psichiatrijos draugijos (LBPD)

organizuojamą tarptautinę konferenciją

"Dabartis ir perspektyvos psichiatrijoje”

Konferencijos data: 2019 m. vasario mėn. 8 d.

Konferencijos vieta:

Radisson Blue konferencijų centas Vilniuje (Konstitucijos pr. 20, LT – 09308, Vilnius, Lietuva)

www.radissonblu.com/en/lietuvahotel-vilnius/meetings ...skaityti toliau

IN MEMORIAM

Habil. dr. Robertas BUNEVIČIUS
(1958-2014)
Lietuvos biologinės psichiatrijos draugijos įkūrėjas ir pirmasis prezidentas bei ilgametis žurnalo Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija vyriausiasis redaktorius.

RTEmagicC_Bunevicius_01

Robertas Bunevičius gimė 1958 m. balandžio 29 d. Irkutske (Rusija) politinio kalinio ir tremtinės šeimoje. Būdamas 4 metų su tėvais grįžo į Lietuvą. 1982 m. baigė Kauno medicinos instituto Gydomosios medicinos fakultetą, įgijo psichiatro kvalifikaciją ir pradėjo klinikinį darbą Respublikinėje Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje. Nuo 1987 m. įsitraukė į mokslinę veiklą. 1993 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją. Dvejus metus stažavosi Šiaurės Karolinos universiteto Čepel Hile (JAV) Medicinos mokyklos psichiatrijos skyriuje. 1999 m. įgijo habilituoto daktaro laipsnį.

LSMU Elgesio medicinos instituto direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas Robertas Bunevičius nusipelnė Lietuvos ir pasaulio mokslui, tirdamas sergančių psichikos ir somatinėmis ligomis žmonių endokrininių ir psichologinių veiksnių sąveiką. Šia tema per pastarąjį dešimtmetį jis publikavo 49 straipsnius prestižiniuose pasaulio žurnaluose (h-indeksas 14) (tarp jų The New England Journal of Medicine ir Springer leistos monografijos skyrius). Juos apibendrino mokslo darbe „Skydliaukės funkcijos įtaka psichikos sutrikimams“, kuriame numatomos tolesnės šių tyrimų kryptys, apimančios molekulinius endokrininės ir nervų sistemos sąveikos mechanizmus ir jų svarbą pritaikomajai medicinai. Už šį darbą paskirta Lietuvos mokslo akademijos Vlado Lašo (2011) premija. Vadovavo Europos struktūrinių fondų Visuotinės dotacijos priemonės projektui (2012–2015), LMT mokslininkų grupių (2010–2011) ir nacionalinės mokslo programos „Lėtinės neinfekcinės ligos“ mokslinių tyrimų (2012–2013) projektams bei buvo atstovas Lietuvoje Europos Komisijos finansuojamai mokslinei veiklai (7BP PONTE 2010–2013, 7BP BioASQ 2013, CIP Open Science Link 2013). Mokslo darbai apdovanoti tarptautinėmis Europos neuropsichofarmakologijos kolegijos (angl. European College of Neuropsychopharmacology, ECNP, 1995), Pasaulinės biologinės psichiatrijos asociacijos federacijos (angl. World Federation of the Societies of Biological Psychiatry, WFSBP, 1999), Tarptautinės smegenų tyrimo organizacijos (angl.International Brain Research Organization, IBRO, 2004) premijomis, buvo suteiktos senatoriaus J. W. Fulbrighto (JAV, 1997) ir Nacionalinio sveikatos instituto Rut L. Kirschen stipendijos (JAV, 2003).

Daugiau  kaip 15 metų  Robertas Bunevičius aktyviai   dalyvavo pasaulinio lygio psichiatrus ir gretimų sričių specialistus jungiančių organizacijų veikloje, buvo Pasaulinės biologinės psichiatrijos draugijų federacijos viceprezidentas, Tarptautinės neuropsichiatrijos asociacijos vykdomojo komiteto narys, Europos Neuropsichofarmakologijos kolegijos ambasadorius Lietuvai, Tarptautinės psichoneuroendokrinologijos draugijos narys, Amerikos psichosomatikos draugijos narys, žurnalo The World Journal of Biological Psychiatry redaktorius Europai. Robertą Bunevičių skaityti paskaitų ir pranešimų dažnai kviesdavo tarptautinių konferencijų rengėjai įvairiose šalyse. Nuo 1997 m. Robertas Bunevičius, kurio iniciatyva įkurta Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija, buvo jos prezidentas, aktyviai dirbo, kad pasauliniai psichiatrijos mokslo laimėjimai būtų įdiegti į Lietuvos sveikatos priežiūros praktiką. Kasmet jo pastangomis buvo organizuojamos didelio Lietuvos psichiatrų dėmesio sulaukusios šalies ir tarptautinės konferencijos, skirtos aktualioms temoms. Jose asmeniniu R. Bunevičiaus kvietimu pranešimus skaitė pasaulinio lygio specialistai. Nuo 1999 m. Robertas Bunevičius buvo lietuvių ir anglų kalbomis leidžiamo žurnalo „Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija“ vyriausiasis redaktorius. R. Bunevičius siekė padaryti žurnalą patrauklų ne tik mokslininkams, bet ir praktikams, rūpinosi naujausių psichiatrinio gydymo gairių vertimu į lietuvių kalbą, gydymo rekomendacijų atnaujinimu, aktyviai skatino į mokslinius tyrimus įsitraukti jaunimą, žurnale skelbti pranešimus apie organizuojamus renginius mokslininkams ir praktikams. Žurnale tęsiama R. Bunevičiaus iniciatyva spausdinti  gydymo rekomendacijas, studentų darbus, informaciją apie planuojamas konferencijas.

Siekdamas, kad Lietuvos psichiatrijos praktiką kuo greičiau pasiektų moksliniais įrodymais grįstos medicinos naujovės, Robertas Bunevičius inicijavo ne tik šiuolaikinių biologinių gydymo būdų taikymą mūsų šalyje, bet ir naujos psichoterapijos krypties, šiuo metu vyraujančios išsivysčiusiose šalyse – kognityvinės ir elgesio terapijos – plėtrą. R. Bunevičius 2006–2014 m. vadovavo Elgesio medicinos institutui, kuriame vykdomi mokslui ir sveikatos apsaugai reikšmingi aukšto lygio biomedicinės srities fundamentalieji, klinikiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei eksperimentinės plėtros darbai šių pagrindinių krypčių: psichofiziologijos, medicininės ir socialinės reabilitacijos bei profilaktikos, psichikos ir elgesio sutrikimų, informacinių technologijų ir kitų. Jam vadovaujant LSMU Elgesio medicinos institutas pradėjo universitetinius kognityvinės ir elgesio terapijos 3 metų mokymus psichikos sveikatos specialistams, buvo daugelio doktorantų vadovas. R. Bunevičius sukaupė didelę patirtį organizuodamas tarptautines mokslines biologinės psichiatrijos konferencijas ir sveikatos priežiūros specialistų tobulinimo kursus, studijų dalykų programas, psichikos ir elgesio sutrikimų, Elgesio medicinos bei komandinio valdymo tematika.